Pelė
Niekuomet neišgirsi pelės skundų dėl lietaus, nes jos megztukas neperšlampamas.
Su pele gali sėdėti viename suole ir ji visada duos nusirašyti.
Pelė nesidažo ūsų. Neryši kaspinų. Tik nešioja grūdo amuletą.
Ji tiki į lauko Gėlę ir niekada netaria jos vardo be reikalo.
Pelė nepasiekia vyšnios žiedų, bet uosto tuos, nukritusius žemėn.
Pelei kartais gali atimti žadą.
Ji niekada nekelia balso, nes nenori prižadinti miegančių drugelių.
Ji niekada tau nepamokslaus, nes neturi tinkamo išsilavinimo.
Pelė išvirs arbatos neprašyta. Ir niekada nesupainios cukraus su druska.
Pelė suras akmenėlį tavo bate.
Pelė kartais atsidūsta, kaip žmogus, prisiminęs bijūno žydėjimą.
Ji niekada iš tavęs nesijuoks. Nebent tyliai, į saują.
Jei pelė turi vyrą, nekankina jo klausimais. Tik pabučiuoja tekant saulei ir vakare, merkiantis pakalnutei.
Jei pelė neturi vyro, ji rašo knygas, kurias nebūtinai išleidžia.
Pelė neis su tavim į karą. Bet išspaus sūrį, tau sugrįžus.
Pelė visada apkabins, nors ir būtumei meškinas. Pelės menkumas kaip ir meškos galybė – kartais apgaulingi.
Ji neišduos tavo paslapčių, net jei kankintų apuokas.