Bulvė
Bulvė nuramina širdį ir protą. Kai ją valgai, pamiršti ne tik savo priešo veidą, bet ir tai, jog esi nelaimingai įsimylėjęs.
Visai nesunku išsikepti bulvinių blynų. Tereikia meilės, druskos ir dainų.
Bulvę nelengva užauginti, nes reikia nuo jos žiedų rinkti kolorado vabalus karštą vasaros dieną. Dideli bulvių laukai, bet po darbų visad gali išsimaudyti senelės upėje.
Bulvę visada gali duoti vargšui.
Ją gali dovanoti ir priešui ir taip atidėti didžiausias pasaulio kovas.
Bulvių laukas – kaip jūra: troškulio nenumalšins, bet gražu žiūrėti.
Bulvės lapai gali tapti šešėliu sliekui. Nuo jų taip pat gali atsispirti boružėlė ir nulėkti pas vaikelius.
Bulvė tinka ir juokdariui, ir karaliui.
Jei mylimasis apmėtys bulvėmis – tai tik iš meilės.
Visada priskusk jų daugiau, jei kartais užsuktų Svečias.
Jei bulvės augtų mėnulyje, kas gi jas ravėtų? Todėl visad sodink Žemėje – ten, kur esi.