„Carousel“ – tai ryški ir nostalgiška daina, kurioje besisukančios karuselės vaizdas tampa apmąstymu apie prisiminimus, meilę ir trumpalaikę laimės prigimtį. Rasa Night pripildo šią sceną ryškiomis spalvomis, tamsiais siluetais, skambančiais varpeliais, pavogtais bučiniais ir beveik vaikišku žmonių gebėjimu bent trumpam pamiršti pasaulio sunkumą. Tačiau po šiuo žaismingu paviršiumi slypi gilesnis neapibrėžtumo jausmas – karuselė nenustoja…
„Wonderful Night“ – tai šviesi ir itin romantiška daina apie pavasario naktį, kuri tampa nepamirštama vien todėl, kad ja dalijamasi su ypatingu žmogumi. Rasa Night klausytoją apsupa lėtai mirksinčių žvaigždžių, švelniai žibančių žibintų ir ramaus pasaulio, tarsi trumpam sustojusio dėl meilės, atmosfera. Dainos centre slypi labai asmeniška akimirka – suvokimas, kad kitas žmogus gali būti…
„Midnight Walk“ – tai sapniškas ir kerintis kvietimas trumpam palikti kasdienybę ir pasinerti į tylią nakties magiją. Rasa Night piešia mėnulio šviesos, krentančių žvaigždžių, slaptų takų ir trapių nakties būtybių pasaulį, kuriame tikrovė tarsi suminkštėja, o vaizduotė gali laisvai rodyti kelią. Dainos centre – paprastas, bet labai intymus gestas: laikyti artimą žmogų už rankos ir…
„Morning, Darling“ – tai šilta ir intymi daina, perteikianti švelnią akimirką, kai pabundi šalia žmogaus, šalia kurio jautiesi tarsi namuose. Per paprastus rytinius klausimus, tylų artumą ir sapnišką bendrų akimirkų švelnumą Rasa Night kuria pasaulį, kuriame meilė slypi ne dideliuose gestuose, o mažiausiose detalėse – žvilgsnyje, kavos ar arbatos puodelyje, į kambarį krentančiuose saulės spinduliuose….
Vyšnios medis gali būti susitikimų vieta visiems iš mėnulio, kurie dar nepažįsta žemės fontanų. Žemė, prie vyšnios, septintą. Po ja gali klausytis volungės maldų, jei kartais nespėjai į mišias. Po vyšnia gali pirmąkart pasibučiuoti. Kaip ir paskutinį. Ir bučinys išliks kvapnus. Jei turėsi senelę, visada turėsi ir vyšnių. Po vyšnia gali nusijuokti iš seno pamiršto…
Sūpuoklės dažnai apauga bijūnais ir vilioja drugelius. Tau besisupant vienas jų gali įskristi į burną ir nutūpti tavo širdies labirintuose. O jei užklystų musė, vyk ją kuo toliau – užplak lelijos žiedu iš senelės kiemo, užkalbėk burtais iš jos knygos, aptaškyk vandeniu iš jos šulinio. Ant sūpynių kartais nutūps ir pelėda. Nenuvyk jos, apkabink. Ir…
Jūra atsakys į visus tavo klausimus. Net į tuos, kurių nedrįsai paklausti mamos. Jūroj galima nusiprausti ne tik veidą, bet ir širdį. Ji atleis visas tavo nuodėmes už tris Saulėlydžius ir vieną Saulėtekį. Jūra sužadins apetitą, jei buvo dingęs. Jūra kaip mama – niekad nežinai, ko iš jos tikėtis. Tai apkabins kaip mylimąjį, tai išbars…
Bulvė nuramina širdį ir protą. Kai ją valgai, pamiršti ne tik savo priešo veidą, bet ir tai, jog esi nelaimingai įsimylėjęs. Visai nesunku išsikepti bulvinių blynų. Tereikia meilės, druskos ir dainų. Bulvę nelengva užauginti, nes reikia nuo jos žiedų rinkti kolorado vabalus karštą vasaros dieną. Dideli bulvių laukai, bet po darbų visad gali išsimaudyti senelės…
Lakštingala suokia naktį, nes yra nepaprastai drovi. Ji nusirengia tik prieš mėnulį. Be to, ji – ne gražuolė. Ji neprilygsta povei rūmų sode ir net pilkesnė už putpelę žolynuose. Jos rūbas paprastas, bet giesmė ją papuošia karūna. Kartą jos besiklausydama pelė įsimylėjo. Visam gyvenimui. Jei išgirsi giedant šią paukštę ir turėsi porą žvaigždžių kišenėj, būsi…
Niekuomet neišgirsi pelės skundų dėl lietaus, nes jos megztukas neperšlampamas. Su pele gali sėdėti viename suole ir ji visada duos nusirašyti. Pelė nesidažo ūsų. Neryši kaspinų. Tik nešioja grūdo amuletą. Ji tiki į lauko Gėlę ir niekada netaria jos vardo be reikalo. Pelė nepasiekia vyšnios žiedų, bet uosto tuos, nukritusius žemėn. Pelei kartais gali atimti…
Klevo lapą galima sudžiovinti ir palikti knygoje tam, kas ieško.Lapas nesigaili, kad kažkada buvo žalias. Poetas ruduo jį nuspalvino auksiniu rašikliu.Jei ant tavo kepurės nukrito lapelis – tuoj nukris ir gera mintis. Rudeninė, žinoma.Apkristi lapais nuo galvos iki kojų – daug geriau nei rūpesčiais ir pagieža.Jei po pagalve padėsi klevo lapą – nekankins košmarai, o…
„The Song“ – tai intymus ir jausmingas kūrinys, kuriame Rasa Naktis atveria savo vidinį pasaulį per dainą, skirtą ypatingam žmogui. Kūrinys pasakoja apie dainą, kuri buvo sukurta mylimajam, tikintis, kad jis ją kada nors išgirs ir supras gilesnę jos prasmę. Atlikėja dainuoja apie tai, kaip sunku paleisti žmogų, kuris galbūt buvo per „mažas“ jos didelėms…
Šis emocingas vaizdo klipas – tai jautri meilės, praradimo ir karčiai saldaus prisiminimo išraiška. Dainos nuotaiką atspindi auksu tviskanti laisvė, klaidžiojant po rudenišką mišką, ir intymi, melancholiška pritemdyto baro, kuriame pasirodo atlikėja, atmosfera. Daina apie buvusį mylimąjį, kuris „nemokėjo parinkti žodžių“, tačiau „taip gerai bučiavo“, perteikia gilią nostalgijq. Dainos emocinė kelionė veda nuo„laimingos vasaros valandos“…
